Polistireno moldingų montavimas

Esu apdailos meistras, per daugelį metų sumontavęs šimtus metrų dekoratyvinių moldingų įvairiuose interjeruose. Savo praktikoje dažnai renkuosi lengvus polistireno moldingus, nes jie yra patikimi, lengvai klijuojami prie sienų ir lubų, o galutinis rezultatas atrodo itin estetiškai. Šiame straipsnyje išsamiai papasakosiu, kaip teisingai montuoti polistireno moldingus ant vidaus sienų. Pasidalinsiu visais montavimo etapais nuo paruošimo, matavimo ir pjovimo iki klijavimo, kampų suvedimo, tarpų užpildymo bei paviršiaus paruošimo dažymui. Taip pat aptarsiu, kokius klijus, dažus ir įrankius geriausia naudoti, kad darbas būtų sklandus, o rezultatas – profesionalus.

Straipsnyje naudoju konkrečius produktus – Mardom Decor polistireninius moldingus ir jiems skirtus montavimo klijus, kuriuos pats perku iš specializuotos parduotuvės (pvz., SukamKalam.lt). Visi patarimai paremti mano asmenine patirtimi dirbant su šiais produktais. Tad pradėkime nuo pasiruošimo ir būtinų įrankių!

Įrankiai ir medžiagos

Prieš pradedant montuoti moldingus, svarbu pasiruošti visus reikalingus įrankius ir medžiagas. Iš savo patirties esu sudaręs tokį įrankių ir medžiagų sąrašą, kurio laikausi kiekvieną kartą imdamasis moldingų klijavimo darbų:

• Matavimo ruletė – tiksliai išmatuoti sienų ilgį ir sužymėti moldingų pozicijas. Patariu rinktis ilgesnę (pvz., 5 m) ruletę, kad lengvai pamatuotumėte ilgas atkarpas.
• Pieštukas – žymėjimui ant sienos ir pačių moldingų. Minkštesnis pieštukas aiškiai paliks žymę, bet neįrėš giliai į putplasčio paviršių.
• Gulsčiukas – ypač naudingas, jei moldingus klijuosite horizontaliai ant sienos. Su gulsčiuku užtikrinsite, kad juostos būtų tiesiai, lygiagrečiai grindims ar luboms.
• Pjaustymo dėžė ir plonadantis pjūklas – būtini švariam ir tiksliam moldingų pjovimui reikiamu kampu. Aš naudoju specialią plastikinę arba medinę mitros dėžę su įpjovomis 45° kampu – tai leidžia tiksliai supjauti moldingus kampų suvedimui. Pjūklelis turėtų būti smulkiais dantukais, kad polistireno paviršius nesutrupėtų pjaunant. Tinka ir siaurapjūklis (rankinis metalo pjūklelis) su smulkiais dantukais.
• Aštrus peilis arba modelinis peiliukas – praverčia nedideliems pataisymams po pjovimo. Kartais pjūvio gale lieka mažų atplaišų ar „ūselių“ iš polistireno – aštriu peiliuku juos lengvai pašalinsite, taip pat galite nuimti aštrius kampelius.
• Švitrinis popierius (smulkaus grūdėtumo, pvz., 180–240) – pjovimo vietoms ir sujungimams pašlifuoti. Lengvai perbraukus smulkiu švitriniu popieriumi, nupjaustytas kraštas taps lygus, nuimsite pjovimo atplaišas. Šveisti reikia atsargiai, nes polistirolas yra gana minkštas – nepersistenkite, kad nesuformuotumėte įdubų.
• Mardom Decor Fix Pro montavimo klijai – specialūs klijai, skirti polistireno, poliuretano ir kitų dekoratyvinių profilių klijavimui prie sienų ar lubų. Mardom Fix Pro – greitai džiūstantys, stipriai limpantys klijai be tirpiklių (saugūs putplasčiui). Jie užtikrina tvirtą sukibimą su įvairiais paviršiais. Jei reikia tvirtinti ypač didelius ar sunkius profilius, renkuosi Bostic H785 High Tack, kurie pasižymi momentiniu sukibimu vos per kelias sekundes.
• Klijai siūlėms (sujungimams) – tai specialūs klijai ar hermetikas, skirtas suklijuoti dviejų moldingų sandūrą (pvz., kampuose ar ties jungimu per ilgį) ir užglaistyti tarpelius. Šiuo tikslu naudoju Mardom Fix Extra – jis užpildo plyšį tarp moldingų, sukietėjęs tampa elastingas ir tvirtas, jį galima šlifuoti ir dažyti, todėl sujungimai tampa nematomi. Tai tarsi glaistas ir klijai viename, specialiai pritaikyti dekoratyviniams elementams.
• Kūginis pistoletas (klijų šautuvas) – reikalingas išspausti montavimo klijus iš tūbelės. Be jo tolygiai padengti moldingą klijais būtų sunku. Rekomenduoju tvirtą metalinį pistoletą, su kuriuo lengvai dozuosite klijų kiekį.
• Akrilinis glaistas (akrilas) arba universalus sienų glaistas – tarpeliams prie sienos užglaistyti ir galutiniam sujungimų išlyginimui. Akrilinis hermetikas (dažnai tiesiog vadinamas „akrilu“) puikiai tinka užpildyti nedidelius plyšius tarp priklijuoto moldingo ir sienos ar lubų. Jis elastingas, dažomas, lengvai lyginamas drėgnu pirštu. Platesniems tarpams ar įskilimams tarp dviejų sujungtų moldingų kartais naudoju smulkų glaistą (pvz., lengvąjį sienų glaistą), kurį vėliau galima nušlifuoti iki lygios plokštumos.
• Mentelė – maža glaistymo mentelė pravers nuvalant klijų perteklių ir užlyginant užteptą glaistą ar akrilą. Aš visuomet po ranka turiu 3–5 cm pločio mentelę, kad galėčiau švariai pašalinti išspaustus klijus ties sujungimu ar per kraštus.
• Drėgna kempinėlė arba skudurėlis – klijų pertekliui nuvalyti. Vandens pagrindo montavimo klijus geriausia nuvalyti drėgnu skudurėliu dar prieš jiems sudžiūvant. Svarbu tai padaryti atsargiai, netrinant per stipriai paties moldingų paviršiaus.
• Maskavimo juosta – naudinga dviem atvejais: pirma, laikinai pritvirtinti moldingą, kol džiūsta klijai (ypač jeigu juostą klijuojate prie lubų – priklijuotą juostą galima paremti juostelėmis prie lubų, kad nenuslystų); antra, apsaugoti sieną ar lubas dažymo metu. Aš dažnai, priklijavęs moldingą, jo apačią ir viršų su sienos ar lubų paviršiumi perbraukiu maskavimo juostele – neleidžiu jai pilnai prilipti prie ką tik priklijuoto molding, bet taip suformuoju „turėklus“, kurie vėliau padės tvarkingai užglaistyti ir nudažyti nesutepliojus greta esančių paviršių.
• Kopėčios – prireiks, jei klijuosite moldingus aukštai (prie lubų ar virš durų). Svarbu naudoti stabilias kopėčias ir stovėti tvirtai, kad galėtumėte abiem rankomis saugiai atlikti darbą.
• Dažai ir dažymo priemonės – apie dažymą papasakosiu vėliau, bet iš anksto pasiruoškite norimos spalvos vandens pagrindo dažus (akrilinius ar lateksinius, priklausomai nuo pageidaujamo blizgumo ir patalpos pobūdžio) ir tinkamus teptukus ar volelį. Dažymui jums reikės mažo teptuko smulkioms detalėms bei siauro volelio lygiems paviršiams nudažyti. Taip pat turėkite popieriaus ar plėvelės grindims uždengti, jei dažysite vietoje.

Turėdami visus šiuos įrankius ir medžiagas paruoštus, galėsite sklandžiai pereiti prie pačio montavimo proceso. Dabar aptarkime, kaip tinkamai paruošti sienas ir pačius moldingus prieš klijuojant.

Pasiruošimas: sienos ir moldingų paruošimas

Kaip ir bet kokiems apdailos darbams, paviršiaus paruošimas yra esminis žingsnis, norint pasiekti kokybišką rezultatą. Aš visuomet skiriu laiko tiek sienų, tiek pačių moldingų paruošimui prieš pradėdamas juos klijuoti.

Sienų paviršiaus patikrinimas. Pirmiausia, įsitikinu, kad siena (arba lubų-sienos kampas, jei klijuoju karnizą) yra švari, sausa ir lygi. Jei ant sienos yra senų dažų atplaišų, dulkių, riebalų dėmių ar kitų nešvarumų, juos pašalinu. Dulkes nuvalau drėgna šluoste (po to leidžiu sienai visiškai išdžiūti). Jeigu siena labai blizgi ar dažyta lateksiniais dažais, šiek tiek pašiaušiu paviršių smulkiu švitriniu popieriumi ir vėl nuvalau – taip padidinu klijų sukibimą. Labai svarbu, kad klijuojant apdailos elementus, pagrindas būtų tvirtas: jei sienoje tinkas atšokinėjęs ar sluoksniuojasi senas glaistas, tas vietas sutvarkau – nugramdau nestabilų sluoksnį ir užglaistau iš naujo, prireikus lokalizuotai nugruntuoju. Polistireno moldingai geriausiai prilimpa prie lygaus ir stabilaus pagrindo, tad jei siena nelygi (yra didelių duobių ar iškilimų), tas vietas vertėtų iš anksto išlyginti glaistu.

Matavimai ir žymėjimas. Toliau kruopščiai išsimatuoju, kur tiksliai bus klijuojami moldingai. Jei klijuoju lubų karnizą (moldingą, jungiantį sieną ir lubas), matuoju kiekvienos sienos ilgį ties lubomis. Jeigu ruošiu ant sienos daryti dekoratyvinius rėmelius iš moldingų, atsimatuoju, kokio dydžio bus tie rėmeliai, pažymiu pieštuku jų kontūrus ant sienos. Matavimo etape galioja auksinė taisyklė: „devynis kartus pamatuok, dešimtą pjauk“. Visada geriau kelis kartus persitikrinti ilgius ir atstumus, nei paskubomis pripjauti netinkamo ilgio juostas.

Žymėdamas ant sienos, naudoju pieštuką ir prireikus gulsčiuką bei ilgą tiesią liniuotę arba kreidinį atžymų siūlą. Pavyzdžiui, pažymiu norimą juostos aukštį ant kelių sienos vietų, o tada gulsčiuko bei ilgos liniuotės (ar kreidinio siūlo) pagalba nubrėžiu tiesią liniją, kuria lygiuosis klijuojamas moldingas. Tai leidžia klijuoti tiksliai, nesiremiant vien „akimi“. Žymos padeda vėliau greitai ir tiksliai prilipdyti moldingą reikiamoje vietoje, nereikia spėlioti „iš akies“.

Moldingų kiekio apskaičiavimas. Išmatavęs atstumus, apskaičiuoju, kiek moldingų reikės. Dažniausiai polistireno profiliai parduodami 2 metrų ar panašaus ilgio juostomis (pvz., Mardom Decor moldingų ilgis būna 200 cm). Visada patariu įsigyti šiek tiek daugiau nei reikia, nes dalis medžiagos sueis kampų pjovimui ir gali likti broko gabalėlių. Pavyzdžiui, kiekvienam vidaus kampui sujungti prarandama apie 5–10 cm profilio (pjaunant kampu, susidaro atraižos). Taip pat gali pasitaikyti nepavykusių pjūvių iš pirmo karto, ypač jei dar neturite daug patirties – todėl turėti vieną kitą atsarginę juostą pravartu. Aš paprastai prisiperku ~10–15% daugiau medžiagos nei apskaičiuota pagal sienų metražą.

Jei moldingai turi ornamentą ar raštą, planuojant reikia numatyti, kad jungiant atkarpas raštai sutaptų. Su Mardom Decor produkcija tai paprasta, nes kokybiški gaminiai turi tikslų rašto pasikartojimą. Vis dėlto jungiant stengiuosi suderinti, kad tęstųsi linijos ar ornamentai per sujungimą – tada jungimosi vieta bus visiškai nepastebima.

Moldingų aklimatizacija. Polistireninius moldingus patartina prieš montuojant palaikyti patalpoje, kur jie bus klijuojami, bent kelias valandas (geriau – parą), kad susivienodintų su kambario temperatūra. Taip išvengiama galimų ilgio pokyčių ar deformacijų, ypač jei juostos atvežtos iš labai šaltos aplinkos.

Kai sienos paruoštos, viskas išmatuota ir sužymėta, o moldingai bei klijai pasiekiami ranka – galima pereiti prie vieno svarbiausių darbų: tiksliai supjaustyti moldingus pagal reikiamus matmenis ir kampus.

Moldingų pjovimas ir kampų suvedimas

Pjovimas – tai etapas, kuriame reikia susikaupimo ir tikslumo. Nuo to, kaip tiksliai supjausite moldingus, priklausys, ar lengvai juos sujungsite kampuose ir ar neliks didelių tarpų jungimuose. Per savo praktiką supratau, kad geriau skirti papildomas kelias minutes kruopščiam pjovimui, nei vėliau gaišti valandas bandant užmaskuoti netiksliai susijungusius kampus.

Tiesus pjovimas pagal ilgį. Pirmiausia supjaustau moldingus reikiamo ilgio tiesiomis atpjovomis ten, kur nereikia sujungti kampų. Pvz., jei darau dekoratyvinį rėmelį ant sienos, keturios juostos bus supjaunamos 45° kampu kampuose, bet jų išoriniai galai (kur rėmelis nesitęsia toliau) turi būti lygūs. Tam naudoju pjaustymo dėžę ties 90° kampu arba tiesiog atsargiai atpjaunu statmenai, naudodamas kampu pritvirtintą liniuotę kaip vedlį. Kiekvienam segmentui susižymiu ilgį pieštuku ant pačios juostos – dedu žymę ten, kur bus vidinė kampo pusė (jei pjausiu kampu) arba juostos galas (jei pjaunu tiesiai). Labai padeda užrašyti ant juostos, kur yra „kairysis kampas“ ar „dešinysis kampas“, taip pat pasižymėti, kur yra viršus ir apačia – ypač klijuojant karnizus prie lubų, moldingą lengva apsukti ne ta puse pjaunant. Išmokau tai iš patirties: sykį supjausčiau visus lubų apvadus kambariui, bet kelis gavau veidrodinius, nes buvau neteisingai padėjęs juostą į mitrą – teko perdaryti. Dabar visada pasižymiu, kur moldingas liesis su lubomis, o kur – su siena, ir kuris galas eis į konkretų kampą.

Vidaus kampų pjovimas (45°). Dažniausias atvejis – jungti moldingus kambario vidiniame kampe, kad jie sudarytų gražią sandūrą. Tam du gretimus moldingus reikia atpjauti 45 laipsnių kampu, kad sudėjus kartu jie sudarytų 90°. Naudoju mitros dėžę: dedu moldingą į dėžę tokiu kampu, kokiu jis bus tvirtinamas prie sienos (ir lubų, jei tai karnizas). Pavyzdžiui, jei tai lubų karnizas, jį mitros dėžėje laikausi tiksliai taip, kaip jis „sėdės“ prie sienos ir lubų: viena juostos kraštinė remiasi į dėžės šoną (imituoja sieną), kita – į dėžės dugną (imituoja lubas). Tada pasirenku tinkamą pjovimo kryptį: vidiniam kampui vieną juostą pjaunu 45° kampu, nukreipdamas pjūklą iš kairės į dešinę (tai bus dešinioji kampo pusė), o kitą – iš dešinės į kairę (kairioji pusė). Svarbu pjaunant neperspausti per jėgą – polistirolas pjaunasi lengvai, o per stipriai spaudžiant galima jį sulamdyti kraštuose. Lėtai, tolygiai judindamas pjūklelį, perpjaunu moldingą per visą profilį. Gavęs dvi 45° kampu nupjautas atkarpas, patikrinu jų suvedimą: sudedu jas ant lygaus paviršiaus tarsi jos jungtųsi kampe ir žiūriu, ar briaunos gražiai sukimba. Jei matau mažą plyšelį dėl netikslumo, labai nežymiai pašlifuoju švitriniu popieriumi pjovimo plokštumą – perbraukiu per visą paviršių vieną kitą kartą. Šlifuoti reikia tolygiai per visą pjūvio plotą, laikant tą patį kampą – svarbu nepersistengti ir nenugremžti per daug.

Išorės kampų pjovimas. Išoriniams kampams (kai dekoratyvinė juosta apgaubia sienos išorę) pjūvius reikia atlikti atvirkščiai nei vidaus kampams: kiekvienos juostos išorinis kraštas turi būti trumpesnis, o vidinis – ilgesnis, kad suėję sudarytų taisyklingą išorinį 90° kampą. Mitros dėžėje pjaukite 45° kampu į priešingą pusę nei pjaunant vidaus kampui (vieną juostą – viena kryptimi 45°, kitą – priešinga). Patarimas: supjaustykite juostas per išorinį kampą keliais milimetrais ilgesnes, kad jos susitiktų šiek tiek išsikišdamos – tą perteklių po priklijavimo galėsite nupjauti peiliuku. Taip geriau, nei jei juostos būtų per trumpos ir nesiektų kampo briaunos.

Pjovimo patarimai. Keletas bendrų patarimų, kuriuos norėčiau išskirti:

• Visada naudokite aštrų ir švarų pjūklą. Jeigu pjūklo dantukai atšipę ar užsiteršę derva, jis ne pjaus, o draskys medžiagą.
• Nebijokite pirmiau pasipraktikuoti ant atraižų. Aš, pavyzdžiui, kai tik pradėjau, paaukojau vieną trumpą moldingų gabalą pratyboms – pjausčiau jį įvairiais kampais, kad pajusčiau, kaip polistirolas pjaunasi, kokiu greičiu ir spaudimu geriausia judinti pjūklą.
• Jei pjaunate elektriniu siaurapjūkliu, naudokite smulkų pjovimo peiliuką, skirtą plastikui ar medžiui su mažais dantimis, ir neskubėkite – per didelis greitis lydys putplastį. Aš asmeniškai dažniau renkuosi rankinį mitros pjūklelį, nes jis suteikia daugiau kontrolės, o polistirolas juk nėra kietas – jį rankomis supjaustyti visai nesunku.
• Išpjautas detales visuomet sudedu „paveikslėliu“ ant grindų ar didelio stalo prieš klijuodamas – tarsi suformuoju būsimą vaizdą. Taip dar kartą patikrinu, ar tinkami kampai, ar gerai suvestos poros. Ypač kai rėminu sienos plotą iš 4 dalių, jas ant grindų sudėlioju stačiu kampu, pamatuoju įstrižaines (įsitikinu, kad rėmas bus lygiai stačiakampis). Tik tuomet, kai viskas tinka, imuosi klijų.

Kai visi segmentai supjaustyti ir „generalinė repeticija“ ant sauso paviršiaus atlikta, pereiname prie klijavimo – bene maloniausios dalies, kuomet pamatysite, kaip jūsų darbas įgauna formą ant sienos.

Moldingų klijavimas prie sienos

Klijavimas polistireninių moldingų – švarus ir gana greitas procesas, lyginant su, tarkime, medinių apvadų tvirtinimu vinimis. Man asmeniškai patinka, kad dirbant su klijais nereikia gręžti sienų, naudoti viniakalės, o ir pats moldingas nuo klijų nepažeidžiamas (skirtingai nei nuo vinukų). Laikydamasis kelių taisyklių, visada pasiekiu, kad moldingai tvirtai priliptų iš pirmo karto.

Klijų paruošimas. Kaip minėjau anksčiau, naudoju Mardom Decor montavimo klijus – dažniausiai Fix Pro. Prieš pradėdamas, patikrinu, ar klijų tūbelė neužsikimšusi: jeigu ji jau buvo pradaryta, nuimu sukietėjusią klijų masę nuo antgalio arba išspaudžiu kelis centimetrus klijų, kol ima sklandžiai tekėti. Tūbelę įstatau į pistoletą. Patarimas: kad klijai neišbėgtų per daug vienu metu, stengiuosi per stipriai nespausti pistoleto gaiduko ir baigęs spausti visada atleidžiu spaudimo strypą (daugelyje pistoletų yra mechanizmas slėgiui nuimti), kad klijai nesispaustu savaime.

Klijų dėjimas ant moldingų. Paruošęs klijus, tepu juos ant moldingų toje pusėje, kuri liesis su siena (ir lubomis, jei tai kampinis profilis). Klijus galima spausti ištisine juosta arba tarpais (taškeliais ar banguota linija). Aš dažniausiai spaudžiu banguotos linijos formos juostą per visą ilgį – taip užtikrinu, kad klijų padengta pakankamai ir jie pasklis, užpildydami smulkius sienos nelygumus. Labai svarbu klijų nekloti visai prie briaunų: palieku ~5 mm atstumą nuo moldingų kraštų. Kodėl? Nes spaudžiant juostą prie sienos klijai plėsis ir, jei užtepta visai ant paties krašto, gali išlysti per kraštus ant sienos arba ant pačio moldingų paviršiaus. Ypatingą dėmesį skiriu kampuose ir juostos galuose – ten dedu šiek tiek daugiau klijų, kad sujungus dviejų juostų galus (kampuose ar ilgose jungtyse) būtų pakankamai medžiagos juos sukibdyti.

Jei profilis labai platus ar reljefiškas, užspaudžiu klijų ir per vidurį, į reljefo įdubimus – kad neliktų tuščių ertmių. Svarbu nepadauginti: polistireno moldingai lengvi, tad nereikia storos klijų „pagalvės“ – pakanka maždaug 5 mm skersmens klijų „dešrelės“. Perteklinis klijų kiekis nepadidins sukibimo stiprumo, tik ilgiau džiūs ir daugiau klijų susinaudos.

Pirmo elemento klijavimas. Pradedu nuo vieno galo – paprastai nuo kambario kampo. Imu pirmą paruoštą juostą su užteptais klijais ir atsargiai dedu į numatytą vietą. Pavyzdžiui, klijuojant lubų karnizą, priglaudžiu jį tiksliai ties kampu, tuo pat metu žiūrėdamas, kad profilis teisingai prigultų ir prie sienos, ir prie lubų. Lengvai prispaudžiu per visą ilgį. Polistirolas yra truputį lankstus, tad juostą galima švelniai prilenkti, kad per vidurį ji neišsišautų nuo kreivos sienos – tačiau naudojant gerus klijus dažniausiai pakanka tiesiog prispausti rankomis per visą ilgį. Pajusite, kaip klijai „sugauna“ – juosta jau nebekrenta. Bostic H785 High Tack klijai pasižymi gera pradine sukibtimi, vadinasi, juostą dažniausiai pakanka keliolika sekundžių palaikyti prispaudus ir ji laikysis. Vis dėlto aš mėgstu palaikyti apie pusę minutės, ypač jei juosta ilga, kad tikrai visuose taškuose sukibtų.

Didelių ar sunkesnių moldingų fiksavimas. Jei klijuočiau ypač plačius lubų karnizus arba sunkesnes poliuretano juostas, gali prireikti papildomos atramos jų fiksavimui (kai kurie meistrai laikinai prilaiko tokias juostas smeigdami kelias mažytes vinutes – tačiau čia aptariame tik klijavimo metodą, be mechaninių tvirtinimų). Ką darau vietoj to: naudoju maskavimo juostą. Atsiplėšiu kelias ~10 cm ilgio juosteles ir jomis priklijuotą moldingą pritvirtinu, tarsi „pririšu“ prie sienos ar lubų. Užklijuoju vieną juostelę kas ~50 cm: vienas juostelės galas limpa prie moldingų, kitas – prie gretimo paviršiaus (sienos arba lubų). Tokios juostelės laiko profilį prigludusį, kol klijai džiūsta, ir vėliau lengvai nusiima nepalikdamos žymių. Kitas triukas – jei moldingas linkęs šiek tiek nuslysti žemyn (dėl svorio), apačioje, ties grindimis (jei tai sieninis profilis vidury sienos), galima pastatyti laikiną atramą. Pavyzdžiui, įremiu į grindis ir į moldingą ilgą medinę liniuote arba šluotkotį. Dažniausiai to neprireikia, ypač naudojant greitai stingstančius klijus, kurie per kelias sekundes „užfiksuoja“ juostą vietoje.

Sekančių segmentų klijavimas ir jungimas. Priklijavęs pirmą segmentą, einu toliau – klijuoju gretimą dalį. Čia didžiausią dėmesį skiriu kampų suvedimui arba tiesiam jungimui, jei vienos juostos ilgis nepakanka ir jungiame dvi tiesioje atkarpoje. Aš visuomet prieš suglausdamas dvi juostas patepu klijų ir pačioje sujungimo vietoje – tam naudoju „klijus siūlėms“ arba tiesiog tuos pačius montavimo klijus labai plonu sluoksniu. Pavyzdžiui, jei klijuoju antrą lubų karnizo juostą į vidinį kampą, tai prieš prispausdamas ją prie sienos, jos 45° nupjautą galą ištepu plonu sluoksneliu Mardom Fix Extra klijų – kad su pirma juosta jos suliptų tarsi vientisos. Sujungimo vietoje palieku visai mažytį plyšelį (mažiau nei 1 mm) – suspaudus juostas, šiek tiek klijų išsispaus, o mums reikia, kad nedidelis tarpelis liktų klijų sluoksniui. Tuomet glaudžiu antrą juostą prie sienos (ir lubų), pradėdamas nuo kampo: tiksliai sustatau kampinį sujungimą su pirma juosta (kad profilio kraštai sutaptų, ornamentai sueitų, jei tokie yra). Kai matau, kad kampas idealiai suėjo, spaudžiu likusią juostos dalį prie sienos.

Klijų pertekliaus šalinimas. Dažnai ties sujungimu pamatysite išlindusią ploną klijų siūlelę ar lašelį – tą iškart nuimu maža mentele arba drėgnu pirštu švelniai perbraukiu kampo vietą. Klijai (tokie kaip Fix Pro) lengvai nusivalo drėgna kempinėle, jei dar nėra sukietėję. Tik venkite stipriai trinti paties putplasčio – polistirolas gali deformuotis ar ištirpti nuo agresyvių cheminių valiklių; tačiau drungnas vanduo ar švelnus muilo tirpalas jam nepakenks. Aš dažniausiai švariu drėgnu skudurėliu nuvalau sujungimą, tada dar sausai perbraukiu, kad neliktų jokios klijų plėvelės. Klijų perteklių palei kraštus (jei kur nors truputį išsispaudė tarp moldingų ir sienos) taip pat nuvalau. Gerai, kad klijų netepame visai ant briaunų – dažniausiai išlenda tik minimaliai.

Taip klijuoju vieną segmentą po kito, kol sudedu visus moldingus į vietą. Dirbu nuosekliai: priklijuoju ir pilnai sutvarkau (nuvalau perteklių) vieną juostą, tada einu prie kitos. Stengiuosi neišsiterlioti rankų klijais, nes liesdamas švarius moldingus galiu palikti dėmių. Jei taip nutinka – iškart nuvalau. Svarbu patikrinti tiesumą: priklijavus ilgą atkarpą, atsitraukiu kelis metrus ir žiūriu, ar juosta lygi. Jei kur „banguoja“ dėl sienos įlinkio, kol klijai dar švieži atplėšiu tą vietą, užpildau papildomai klijais ir vėl stipriai prispaudžiu. Nedidelį kreivumą juosta paslepia, tačiau jei siena labai nelygi, ją reikėjo išlyginti prieš klijuojant.

Klijavimo metodo pranašumai. Vien klijavimo metodas turi didelių privalumų: išvengiame skylių sienose, nepažeidžiame pačių moldingų (vinys ar varžtai putplasčiui gali pakenkti, suspausti medžiagą). Naudojant tinkamus klijus, sukibimas būna tvirtas – per daugelį metų man neteko matyti nukritusio ar atsiklijavusio Mardom Decor moldingo. Žinoma, svarbu laikytis instrukcijų: leisti klijams pilnai išdžiūti ir nekrauti apkrovų ant priklijuotų elementų, kol klijai kietėja. Paprastai montavimo klijams visiškai sukietėti reikia ~48 valandų (priklausomai nuo patalpos temperatūros ir drėgmės). Aš paprastai kitus darbus – pavyzdžiui, glaistymą ir dažymą – planuoju po kelių dienų, kad būčiau tikras, jog moldingai jau tvirtai laikosi.

Tarpų sandarinimas ir sujungimų glaistymas

Net ir labai kruopščiai supjovus bei suklijavus moldingus, dažnai lieka smulkių tarpelių – tiek kampuose tarp dviejų juostų, tiek tarp moldingų ir sienos ar lubų. Profesionalus meistras niekada nepaliks tų tarpelių atvirų, nes po dažymo jie gali mesti šešėlį arba tiesiog negražiai traukti akį. Aš visuomet skiriu laiko užglaistyti ir užsandarinti visas siūles – tai tas paskutinis 10% darbo, kuris pakelia bendrą vaizdą į visus 100%.

Moldingų tarpusavio sujungimai. Pradėkime nuo kampų ir tiesių jungčių tarp pačių moldingų. Jei naudojote Fix Extra arba kitus siūlėms skirtus klijus, tikėtina, kad tarpelyje jau yra sustingusio klijų, suklijavusio juostas. Visgi vizualiai gali likti plonytis plyšelis. Aš darau taip: praėjus ~48 val. po klijavimo (kad montavimo klijai būtų sukietėję ir juostos nebejudėtų), imu nedidelį kiekį akrilinio glaisto ir mentele arba tiesiog pirštu įspaudžiu jį į sujungimo vietą. Akrilas puikiai tinka, jei tarpelis mažas (iki ~2 mm) – jis įsiskverbia ir jį užpildo. Be to, akrilas elastingas, tad jei vėliau šiek tiek sienos ar profilis judės dėl temperatūros ar drėgmės, sujungimas nesutrūkinės.

Kai tarpas didesnis arba noriu visiškai lygios jungties plokštumos (ypač aktualu, jei moldingas lygus, be ornamentų), imu smulkų glaistą (pavyzdžiui, paruoštą polimerinį glaistą iš indelio). Maža mentele įspaudžiu glaistą į plyšelį tarp juostų, perteklių nubraukiu lygiai su paviršiumi. Svarbu glaistyti kruopščiai, kad nepažeistumėte aplink esančio reljefo (jei juosta raštuota) – čia labai praverčia pirštai ir drėgna kempinėlė, kuria galima nuvalyti glaisto perteklių neištepliojus iškilusių raštų. Palieku glaistą džiūti tiek, kiek nurodo gamintojas (dažniausiai 2–3 valandas; jei plyšys nedidelis, išdžiūsta greičiau). Tuomet lengvai pašlifuoju išdžiūvusį glaistą smulkiu švitriniu popieriumi (~240 grūdėtumo), kad perėjimas tarp dviejų sujungtų juostų būtų visiškai lygus. Perbraukiu ranka – jei pirštai nejaučia jokio sujungimo „laiptelio“, vadinasi, gerai.

Kartais, jei profilis turi daug ornamentų, glaistyti nepatogu – tokiu atveju apsiriboju pačiu Mardom Fix Extra klijų sluoksniu: atsargiai užlyginu jį pirštu, suvilgytu vandenyje, ir palieku. Sustingęs jis būna baltas ir gana nepastebimas, o nudažius – visiškai susilieja su paviršiumi. Svarbiausia, kad po dažymo neturi matytis, kur vienas moldingas baigiasi, o kitas prasideda – viskas turi atrodyti tarsi vientisas dekoras.

Tarpai prie sienos ir lubų. Kitas žingsnis – užsandarinti moldingų kraštus. Dažnai, net ir labai gerai prigludus moldingui, lieka plonytis plyšelis tarp juostos ir sienos arba lubų. Ypač tai pastebima, jei siena ar lubos ne visai lygios – juosta galbūt liečia kraštus, bet per vidurį tarpelis. Tuos tarpelius užpildau akriliniu hermetiku (akriliniu glaistu tūbelėje). Pradedu nuo lubų pusės: išspaudžiu ploną akrilo siūlelę per visą sujungimą tarp moldingų ir lubų. Tada pirštu (jį suvilgau vandenyje) perbraukiu per tą akrilo juostą – ji įspausdamas į plyšį ir išlygindamas, o pertekliu nuvalau. Po to lygiai tą patį padarau sienos pusėje – per visą ilgį tarp moldingų ir sienos praleidžiu hermetiko juostelę ir ją tolygiai sulyginu pirštu. Stengiuosi „neišlipti“ su akrilu ant pačių sienų ar juostos – švariai prabraukiu tik pačiame kamputyje. Jei kur nors akrilo netyčia pateko ant dekoratyvios juostos paviršiaus, kol neišdžiūvo, pašalinu drėgna kempinėle.

Beje, dažymo juosta čia gali labai praversti: jei prieš glaistydami buvote užklijavę juostą palei moldingų kraštus ant sienos ar lubų, dabar glaistant akrilas neišteps greta esančių paviršių. Nuėmus juostą, liks lygus tiesus sujungimas. Aš dažnai naudoju šį triuką prie lubų: prieš spausdamas akrilą, ant lubų lygiagrečiai moldingui prilipdau dažymo juostos juostelę per kelis milimetrus nuo moldingų. Išglaistęs akrilą tarp lubų ir juostos, nedelsdamas nuimu juostą – susidaro idealiai tiesi glaisto linija, neatsiranda pertekliaus ant lubų.

Užglaistę visus tarpus, paliekame hermetiką ar glaistą gerai išdžiūti. Jei imtumėte dažyti per greitai, neišdžiūvęs akrilas gali suskilinėti arba nusitrinti dažant. Aš paprastai palaukiu bent kelias valandas (o dar geriau – per naktį) prieš dažymą. Prieš dažydamas dar kartą apžiūriu viską: patikrinu, ar nėra kur nors pamiršto tarpelio, ar visos sujungimų vietos lygios. Jei pastebiu kokį mikro įtrūkimą, geriau jį pataisau dabar, nei palieku – po dažymo bet koks trūkumas labiau kris į akis.

Kai viskas nuglaistyta ir paruošta, atėjo metas suteikti galutinį akcentą – nudažyti moldingus, kad jie idealiai derėtų interjere.

Paviršiaus paruošimas ir dažymas

Dauguma polistireninių moldingų (tarp jų ir Mardom Decor gaminiai) iškart būna gamykloje nugruntuoti baltu gruntu. Tai reiškia, kad jų paviršius jau paruoštas dažymui – dažai gerai sukibs ir spalva pasiskirstys tolygiai, tad papildomai gruntuoti nebereikia. Vis dėlto, prieš dažant visada verta įsitikinti, kad paviršius švarus. Montuojant ant moldingų galėjo likti dulkių nuo pjovimo ar pirštų žymių, o kur ne kur – ir sudžiūvusio glaisto likučių. Aš lengvai perbraukiu visus moldingus sausa, minkšta šluoste arba šepetėliu, kad nuvalyčiau dulkes. Jeigu matau kokių nors klijų likučių ar grūdelių, labai švelniai pašveičiu tą vietą smulkiu švitriniu popieriumi ir vėl nuvalau.

Dažų pasirinkimas. Polistirolui tinka praktiškai bet kokie vandens dispersiniai dažai. Aš dažniausiai naudoju akrilinius arba lateksinius dažus, kurie neturi stiprių tirpiklių. Nerekomenduoju naudoti nitro ar alkidinių emalių tiesiai ant polistireno, nes jų tirpikliai gali pažeisti putplastį (acetono ar kitų agresyvių skiediklių turintys dažai jį tiesiog ištirpdo!). Tad geriausia rinktis vandeninius, akrilinio arba lateksinio pagrindo dažus. Jei norite blizgesio ar ypač plaunamo paviršiaus (pavyzdžiui, jei moldingai bus liečiami ar patalpa drėgna), geriau rinktis pusiau blizgius lateksinius dažus. Dažniausiai interjere moldingai dažomi tokiais pačiais arba panašiais matiniais dažais kaip ir sienos, tad aš imu aukštos kokybės matinį ar pusiau matinį akrilinį dažą, kad viskas gražiai susilietų.

Dažymo technika. Dažyti pradėkite tik visiškai išdžiūvus glaistams ir klijams, kitaip per drėgmę dažai gali blogai kibti ar netolygiai dengti. Aš dažau dviem etapais: pirma teptuku padengiu visas reljefines vietas, kampelius, siūles – tai, ko volelisu nepridažysite. Tada likusius lygius plotus greitai pereinu mažu voleliu – taip nelieka teptuko potėpių, paviršius dengiasi tolygiau. Dažydamas stengiuosi netepti per storu sluoksniu – geriau du plonesni sluoksniai, nei vienas storas, kuris gali nubėgti ar palikti dryžius. Pirmas dažų sluoksnis dažniausiai parodo, kur dar galbūt yra trūkumų: kartais išryškėja nevisiškai užglaistytas mikro plyšelis ar matosi sujungimo žymė. Tokiu atveju nepasikuklinkite – palaukite, kol dažai išdžius, dar truputį užglaistykite tą vietą akrilu, leiskite išdžiūti ir tada perdažykite. Man yra tekę taip daryti – geriau sugaišti papildomas 15 minučių, negu palikti darbą su matomu defektu.

Aš paprastai dažau moldingus jau sumontuotus, nes taip galiu vientisai uždažyti sujungimus ir užtikrinti, kad spalva tolygiai padengia tiek juostas, tiek greta esančią sieną ar lubas. Kai kuriais atvejais (jei sienos ir moldingai bus skirtingų spalvų) moldingus galima nudažyti ir prieš klijuojant, tačiau tokiu atveju būtina palikti nepadengtą tą juostos pusę, kuri liesis su siena, kad klijai gerai sukibtų. Visus sujungimus vis tiek teks perdažyti po montavimo, todėl man patogiau dažyti viską vienu metu jau vietoje.

Kai pirmas dažų sluoksnis išdžiūva, teptuku apžiūriu, ar nėra „pražilusio“ plotelio – polistireno baltas paviršius gali prasišviesti, ypač jei dažote tamsesne spalva. Aš beveik visada dengiu du sluoksnius dažų – tuomet spalva būna sodri ir vientisa, o paviršius – lygiai padengtas. Nepamirškite nuimti dažymo juostų (geriausia tai daryti dar dažams pilnai nesukietėjus, kad atitraukiant juostą nenusiluptų ir dažų krašteliai). Visuomet smagu žengti kelis žingsnius atgal ir apžiūrėti rezultatą: lygios linijos, jokio tarpelio, gražiai išryškėję profiliai – toks vaizdas atperka visą triūsą.

Dažniausios klaidos ir patyrusio meistro patarimai

Per daugelį metų montuodamas moldingus esu matęs (ir, tiesą sakant ir pats padaręs) įvairių klaidų. Norėčiau apibendrinti keletą dažniausių ir patarti, kaip jų išvengti:

1. Netikslūs matavimai. Skubėjimas matuojant – priešas numeris vienas. Jeigu neteisingai išsimatuosite sieną ar supainiosite, kur turi būti pjūvis, galiausiai juosta bus per trumpa arba kampas nesueis. Visuomet du kartus peržiūrėkite savo užrašus, pažymėkite kiekvieno gabalo ilgį ir pjovimo kampus dar prieš pjaustydami. Aš ant sienos ar net ant pačių moldingų gabalų užsirašau mažomis raidelėmis, pvz., „A“ ir „A“ ant dviejų kampu suvesimų dalių, „B“ prie kito kampo – kad suporuočiau, kas su kuo jungsis.
2. Netinkami pjovimo įrankiai. Naudojant grubų medžio pjūklą, turintį stambius dantis, polistirolas skils ir trupės. Taip pat be kampinio pjovimo dėžės lengva nupjauti kreivai. Esu matęs, kaip bandoma pjaustyti peiliu – giliai įpjovus ir laužiant. Taip negausite lygaus pjūvio, jungtis bus prasta. Todėl investuokite į paprastą kampinio pjovimo dėžutę ir pjūklelį – jie nekainuoja daug, o kokybė nepalyginamai geresnė.
3. Kampų suvedimas. Dažna klaida – supainioti, kaip pjauti kampus (ypač išorinius). Pasitaiko, kad du kairieji kampai nupjaunami vietoj kairiojo ir dešiniojo. Dėl to rekomenduoju prieš pjaustant visada „sausu būdu“ pamėginti suvesti juostą tikrame kambario kampe: pridėkite moldingą į būsimo montavimo vietą ir apgalvokite, kaip jį reikės pjauti. Arba pjaunant dėžėje, ant juostos pieštuku pažymėkite, kur yra kampo viršus – tai neleis juostos apversti neteisingai.
4. Per mažai klijų. Būna, kad, norėdami išvengti išlindusio klijų pertekliaus, žmonės užtepa vos kelis lašelius ant ilgos juostos – tuomet prilimpa nepilnai. Geriau jau tegul šiek tiek klijų išbėgs (juos nuvalysime), nei nukris detalė, nes klijų buvo užtepta per mažai. Ypač kampuose, galuose – duokite pakankamai klijų. Aš klijuodamas jaučiu, kaip juosta „prilimpa“ – jeigu kažkur juntu, kad laisvoka, atitraukiu ją, dar šiek tiek užspaudžiu klijų ir vėl prispaudžiu.
5. Klijų pertekliaus nevalymas. Kitas kraštutinumas – klijų uždėta per daug ir jie palikti išsikišę. Sudžiūvę klijai sudaro kietą atplaišą, kurios vėliau nei nuskusite lengvai, nei nudažysite gražiai. Todėl visada pašalinkite perteklių, kol jis šviežias. Jei paviršius jautrus, naudokite plastikinę mentelę arba medinę lazdelę vietoj piršto – bet nepalikite „snargliukų“ iš klijų, tai labai gadina estetiką.
6. Nepakankamas fiksavimas džiūstant. Jei klijuojate be mechaninio tvirtinimo (tik klijais) ant lubų ar nelygios sienos, nepalikite visko likimo valiai. Kartais juosta lėtai, plika akimi nepastebimai, nuslysta, ir po valandos randate ją pakrypusią. To išvengti padeda minėta maskavimo juosta ar atrama. Geriau pastebėti iškart ir pataisyti, nei vėliau rauti lauk sukietėjusius klijus.
7. Jungčių neglaistymas. Tiesiog suklijuoti ir palikti – neužtenka, jei norite meistriško rezultato. Net ir menkas plyšelis po dažų taps ryškesnis. Mačiau namų, kur per jungtis švysteli tamsesnis šešėlis – viskas dėl to, kad nesuglaistyta. Tad būtinai skirkite laiko siūlėms užpildyti akrilu ar glaistu. Tai smulkmena, bet keičia viską.
8. Netinkami dažai. Kaip minėta, nenaudokite agresyvių, tirpikliniais skiedikliais skiedžiamų dažų. Taip pat atminkite, kad polistirolas – ne mediena: ant jo kitaip džiūsta dažai. Jeigu dažai labai tiršti, geriau truputį atskieskite juos vandeniu, kad lygiau padengtų paviršių. Ir visuomet dažykite bent dviem sluoksniais – vienas sluoksnis retai atrodys idealiai. Man teko perdaryti darbą, kai užsakovas pats nusidažė polistirolines juostas aerozoliniais dažais iš balionėlio – deja, tie dažai buvo su tirpikliu, ir kai atvykau, radau apgailėtinai ištirpusį paviršių. Viską reikėjo keisti. Todėl perspėju: tik vandens pagrindo dažai tinka putplasčiui.
9. Nekantrumas. Tai tokia bendrinė klaida: neskubėkite kiekviename žingsnyje. Duokite klijams džiūti tiek, kiek reikia. Neglaistykite ant šviežių klijų – jie dar minkšti, galite pajudinti juostą. Nedažykite ant neišdžiūvusio akrilo – jis susimaišys su dažais ir sugadins darbą. Kiekviena medžiaga turi savo džiūvimo laiką, ir aš visada planuoju darbus taip, kad kitą etapą pradėčiau tik įsitikinęs, jog ankstesnis jau stabilus. Taip išvengsite daugybės problemų, pavyzdžiui, nuslydusių juostų, suskilinėjusių siūlių ar atšokusių dažų.

Apibendrinimas

Polistireno moldingų klijavimas – darbas, kurį, turint tinkamas priemones ir žinant teisingus žingsnius, gali atlikti ir entuziastingas naujokas, o patyręs meistras – paversti tikru meno kūriniu interjere. Svarbiausia – neskubėti, matuoti kelis kartus, naudoti kokybiškus klijus (pavyzdžiui, Mardom Decor linijos, skirtus būtent tokiems dekoratyviniams elementams) ir nepagailėti laiko smulkmenoms, tokioms kaip glaistymas ar šlifavimas.

Tikiuosi, mano patarimai padės jums drąsiau imtis šio darbo. Imkite į rankas ruletę, pjūklelį, kokybiškus klijus – ir pirmyn kurti gražesnį interjerą savo rankomis. Sėkmės darbuose, kolegos, ir tegu jūsų sumontuoti polistireniniai moldingai džiugina akis kiekvieną dieną!

Priemonės, kurių reikės